Kai vėtra šauks – nėra gėlių,
Visas, visas sumyniau!
Tu prasiskleiski žiedeliu,
Lai mato – nenuskynė.

Kolei nors vienas žiedas degs
Žaliam spygliuotam krūme,
Žemė prikels visas gėles
Tarnaut ugnies karūnai.

Tu – rožė, pergalė šviesos,
Pasaulio grožio vartai.
Be savo rožės, mylimos,
Mes esam kaip beverčiai.

Ryškias spalvas, šaltas rasas,
Svaigius kvapus surinkus,
Švelniai lieti žmogaus rankas,
Visus darai laimingais.

Gerumui, džiaugsmui sukurta,
Nešt meilę, skelbti grožį,
Išaukštinta ir išrinkta
Gėlių gėlelė – rožė.