Mes buvom vakar...
Lengvos smiltys biro,
O sentėvių kapuos
Vardai dūlėjo,
Ir bangos plakės
Svetimuos krantuos,
Begarsę maldą
Eglė Žilvinui šnabždėjo,
Jo kraujas liejos,
Laiko dalgiai kirto,
Po kojom mūs takai
Į plėnis virto...
Ten plūdo raudos,
Kad po svetima velėna
jau iro gentys,
kai be tėviškės liūdėjo.