Papartyno pasaka

Žalias ir tankus,
Ietimis aštriausiom nusmaigstytas,
Vos nušvis dangus
Ašmenis galąs kiekvieną rytą.

Metalu rasos
Sužibės kiekvienas lapų smaigas.
Apačioj pulsuos,
Virs gyvybė samanos apsvaigus –

Skruzdėm, pelėmis,
Angimis, vorais ir šimtakojais –
Tuo, kas su mumis
Susitikt nenori, nesustoja.
...........................................................

Savo pilyje,
Kur net saulė prasibraut bejėgė,
Menių tamsoje
Miško karalaitė giliai miega.

Ir kada naktis –
Ta tikra juoda naktis ateina,
Ieško jos verti,
Žiedą aukso ir į meilę maino.
.............................................................

Žalias ir tankus,
Lapais tartum ietimis apaugęs –
Kol gyvens žmogus –
Papartynas aukso žiedą saugos...
kaip lietus