Ir vėl iš namų — į kelionę,
Į darbą ar pas kaimynę...
Namai mūsų kantriai laukia,
Tupi pamatus apsikabinę.

Kai pargrįžtame, jie atgyja,
Prašviesėja, pakvimpa dūmais.
Na tai kas, kad mažučiai, kuklučiai,
Mums jie — patys gražiausi rūmai.

Sapnavau kartą — lyg susipykome
Ir namai iš manęs išėjo,
Pamojavę kaminu ilgu
Išdidžiai kažkur nukaukšėjo.

Prabudau lyg vandeniu perlieta —
Viskas vietoj — langai, durys, stogas...
Kaip gerai, kad jie niekur nevaikšto,
Kad tai buvo tik sapnas blogas.

Iš namų kartais reikia ištrūkti...
Tik sugrįžę į juos pajaučiam —
Visur įdomu, gražu, gera,
Bet tarp sienų savų — geriausia!