Lietus groja virpančiais lapų klavišais
Griausmais paįvairintą čežančią dainą.
Ne dėkui, nes pradalgės plaunamos blykšta -
Už darbus mokėti teks trigubą kainą.

Deja, neišplaus niekas rūpesčių švino -
Praverstų galvoj viską purtantis vėjas.
Ar būčiau gyvenimo esmę pažinus,
Jei saugiai ant laktos su vištom tupėjus?

Ir skalbia, ir čaižo, ir minko purvyne,
O raumenys buitį nešiodami sopa.
Matyt, kad ne viską esu dar pažinus,
Jei lietui dainuojant pritart nemoku,

Sparnai nulaužti be randų jei užgijo,
Jei žvilgsnis nesiekia net medžių viršūnių,
Svajas jei apraizgė voratinklių gijos,
Pažadint jei gali tik trenkęs perkūnas.

Lendu iš pastogės ir leidžiu tekėti
Bekrintančiam dangui per stuburą vingiais,
Svajonėm cukruoju man skirtąją riekę,
Plačiai išsišiepus - vėl tapus laiminga.