Dar plaukia gegužis,
žaliu ilgesiu ūžęs
ir supas dar vėjy
žiedai.
Palinkusios pušys,
lyg tas vėjo gūsis
įsuko, surišo
lengvai.
Tos dienos surinktos
nušvinta ir švinta
apniūkę birželio
rytai.
Laukai padabinti,
jausmai išdalinti –
vėl liejasi upė
plačiai.
Gyvybė brandinas,
Šilkus iškabinus,
apgirtus nuo ryto
rasos.
Vis plaukia gegužis,
Man galvą išūžęs
Ir jaudina jis
nuolatos.