Atplauk
Atplauk, kaip gulbė kad atplaukia
Per vandenis žalius žalius,
Atplauk, matai, tavęs aš laukiu,
Išskleisk plačiai bures – sparnus.
Neklausinėki, kur buvau,
Kodėl ateiti neskubėjau,
Dabar svarbiausia – sutikau,
Seniai minutės tos norėjau.
Taip pat tavęs ir aš neklausiu,
Kiek paslapčių savy laikai,
Atplauk, kaip gulbė kad atplaukia
Ir pasipuoški taip baltai.
Galbūt ateis tada minutė,
Kai aš suprasiu, kas esi,
Kodėl reikėjo metais būti
Neatpažintam ilgesy.