Krinta lietūs. Bejausmiai ir skaidrūs.
Krinta, krinta... šaltaisiais lašais.
Kur gi tu, kur esi taip pradingęs,
Kur klajoji, pamiršęs visai?

Jau juk vasara, pradalgės gulas,
Ir upely vanduo toks skaidrus.
Aš jau paruošiau kvepiančią sulą –
Šaukiu liūdesiu... Grįžk į namus.

Ištuštėjusios gryčios graudinas.
Ir langai negyvai užkalti.
Ramunes jau laukuose tik skina
Ne merginos, o vėjai pikti.

Kelias dulkinas supas po kojom.
Ir šešėliai juodi iš paskos.
Šunys loja ir loja, ir loja...
Kas prie vieškelio vartų sustos?