Prigimtis

Išmeti laikrodį seną –
Dantračiai jo jau sudilę.
Savo minčių okeaną
Plauni pro adatos skylę.

Žūsta pridususios žuvys,
Žūsta medūzos, banginiai...
Turi kažkas būt pražuvęs,
Jei savo vakar ištrynei.

Dumbliai maži vienaląsčiai
Mezga gyvybę iš naujo.
Tau tik belieka suprasti –
Kas, kad vanduo išskalauja,

Kas, kad dabar apsivalęs –
Ego vis tiek neapgausi.
....................................................

Dumblis vienintelis žalias
Virsta į akį, į ausį...
kaip lietus