Lietuvėlė tokia graži –
Gėlėmis užrašyti žodžiai.
Tik, atrodo, visus juos girdi
Ir to balso nieks neužgožia.

Bet gal tai ne žodžiai, ne garsas,
O lietuvio širdies virpesys,
Ryto pievų nušvitusios varsos,
Atsimušus į krantą vilnis.

Kaip gerai, kad aš ją surandu
Ne miestuos, kur vėliavas kelia
Šaltos rankos ant rūmų puošnių
Ir žvelgia iš aukšto į žemę.

Mažos pirkios, keliukai, laukai,
Vešlios pievos, išplaukę žiemkenčiai,
Viskas auga ir dera gražiai,
Net ir oras taip kvepia čia gardžiai.

Lietuva, Lietuvėlė, Tėvynė –
Visi žodžiai nuo Dievo, šventi,
Kaip duonelė juoda kasdieninė,
Kaip saulužė pakilus anksti.