Iš tolimo nemielo krašto
atplaukia į mus
regėjimų siaubu
likimai pasmerktų.
   Spygliuotom užtvarom atskirtus
nuo motinų vaikus
šiauriniai vėjai
šiurkščiai glosto...
  Lietuvių kankinių vaikeliai
per speigą ir pusnis
robščiasi lyg vabalėliai,
šakas ir malkas nešdami...
   Kas atlygins už sugriautą
vaikystės pilaitę?
Kas atlygins už jauno žmogaus —
tavo brolio —
dvasios dykynę ir skurdą?