Poetas
Tu sėdi po šakom akacijos baltos.
Ir tau aplinkui šoka baltos mūzos.
Poeto vardą suterštą matau
Ir daug minčių neužrašytų dūzgia.
Saulėkaitoj nurudęs veidas,
Ant skruostų blizga ašarų lietus –
Sakyk, poete, savo tikrą vardą
Ir ką veiki išėjęs iš namų?
Trys žodžiai: meilė, moteris, Tėvynė
Tau primena nutrūkusius saitus,
Ir, kopdamas tu vis į naują šlaitą,
Randi ne tuos, vis svetimus namus.
Tu pamiršai mylėt, rašyt, dainuoti,
Likimas tau vis užveria vartus.
Budėk: gyvenimas ne kartą luošins,
Bet myli jis drąsius ir atkaklius.