Tu vakar ištarei „Atsiprašau“',
Bet tai tik žodžiai, o žodžiai tušti.
Ir vėl pamirštą ilgesio laišką rašau,
Ir verkia gluosniai prie vandens.

Pasaulis susideda iš skausmo ir skurdo,
Pasaulis skirtingas kaip diena ir naktis.
Ir nors atrodo, jog jis pilnas absurdo,
Viskas nėra tik tuščia svetima nebūtis.

Ir tavo tas „Atsiprašau“ netikras,
Kaip ir visi žodžiai netikri yra,
Žodžiai, griaunantys svajas supiltas.
Tik viena ašara tyra.