Nerimas

Šitas nerimas neveda niekur,
Tik prie sutemų stalo prisėsti.
Klampūs sąmonės atsivėrimai
Dar nemoka mintyse nusėsti.

Kaip erezijos blaškosi vėjas
Ir voratinklius drasko iš džiaugsmo.
Gal rytoj vėl gims Prometėjas
iš kerinčio lūkesčių jausmo.

Kas bus šio spektaklio vadovas,
Kur ne tik pateptieji išlieka,
Plečias ir plečias laikas ir laukas,
Užminuotas klastingų būrėjų.

Jos kaip žuvys neria tiesiai į gelmę,
Atsiduoda žaismingai paguodai,
Ima paslėptą valandos kainą,
O dabartį tau atiduoda.
Paveisninkas