Visi mes žmonės
Visi mes žmonės, – sakom,
Su spinduliu aky
Ir juoduliu širdy.
Visi gyvenam, kuriam, geidžiam
Atskirti – meilė – spindulys ar juodulys.
Mes gimstame iš vieno,
Bet po vieną,
O mirštame jauni ir gražūs
Širdyse.
Ir nesvarbu – ar moteris, ar vyras –
Mes jungiamės ir skiriamės skausme.
O žodis „meilė“ mums skirtingą reiškia:
Man skaidrią dieną,
O tau – ilgesio naktis,
Užtai keliai taip niekad nesueina,
Nors jaučiamės šalia ir artimi.
Visi jūs žmonės, – sako Dievas,
Ir paklausia:
„Ką darot būti žmonėmis?“
Mes susigūžiam ir kamputy laukiam:
Kas pasakys, kaip būti žmonėmis?
2012-05-31