Ant balto tilto žmonės du
Liepsnoja saulė vasarą laimingą,
Žvaigždžių būriai spalvotame skliaute pabirę,
Ant balto tilto žmonės du užlipę
Beribį skliautą vis dalijas.
Aistra liepsnoja akys, širdys dega.
Jų norai kaip laivai, užvaldę upės vagą,
Plukdina troškimus į erdvę begalinę.
Ant balto tilto žmonės du užlipę
Beribį skliautą bando padalinti.
Aistra viena, o skliautas begalinis.
Kas, žmonės, jus supras
Ir kas žinos, kur ribos
savos lemties ir skirtojo likimo?
Tad kam dalyti tai, kas išdalinta?
Abiems po vieną dangų, vieną erdvę
Ir bendrą plačią upės vagą
Troškimams ir viltims plukdyti
Į vasarą saulėtą, žalią...
2011-01-08