vakarui langą atvėrus

atstumuose tirpsta būtis švelniais žiedlapių prisilietimais
įsupdama spyglelius bandančius vis priminti buvimą

paliečiu akacijos kvapų kamuolėlį išbarstydama tūkstančiais dalelių —
pagauk su vėjais tyliam žolių šiurenime

girdi virpina natos penklinę —
supa sutemos
                      baltą dieną
                                        įsčiose
klevas