vakarui langą atvėrus
atstumuose tirpsta būtis švelniais žiedlapių prisilietimais
įsupdama spyglelius bandančius vis priminti tą buvimą
paliečiu akacijos kvapų kamuolėlį išbarstydama tūkstančiais dalelių —
pagauk su vėjais tyliam žolių šiurenime
girdi virpina natos penklinę —
supa sutemos
baltą dieną
įsčiose