- - - į vandenį įbridę
gluosnio kasos
šukuojasi
ištirpusių purslų
šukelėmis

pasemiu saują
nubudusio laiko —
pro pirštus
slysta
dangaus skaidrumas

ir gundo —
gundo įsisupt
į gluosnio
besimaudančias šakas

geriu tą svaigulį
nenuspėjamo laiko
gurkšneliais - - -

dieve! koks spindintis
rytas - - -