Vidinis demone,
Tu vėl vedi į priekį –
Šalta širdim,
Prisirpusiom raudonom lūpom.
Tu toks stiprus ir menkas,
Galingas ir žiaurus.
Myliu ir nekenčiu,
Kovoju ir paleisti negaliu.

Einu šalta širdim,
Kraujuojančiom raudonom lūpom,
Klumpu ant akmenų –
Suprasti negaliu:
Kam krenta žvaigždės –
Linki laimės...

Vidinis demone,
Tu vėl vedi į priekį –
Į tamsią naktį,
Kur horizontas plikas,
Ir tik tu esi,
Kur dienos niūrios,
Baisiai žvarbios,
Ir susirast ugnies
Tu man draudi.

Išeik ir pasirodyk,
Demone, o paslaptingas,
Nors mano veidą tu turi,
Bet lūpomis manom
Kalbėt nemoki.
Ir širdį mano tu turi,
Bet verkt, kvatotis kaip beprotis,
Mylėt, užjausti
Amžiams negali.

2011-11-21