kai saulė ėjo į pabaigą tįso šešėliai nuo rudens
vyniojosi cigaretės dūmas dangun jį bandė
rankomis sklaidyti šalia sėdintieji
žinojau kad pradžia eina į pabaigą
kad žmonės užuodžia sniegą ir
apsilaižo nuo žiemos šešėlių
nutirpus kojoms po sunkiais
mėlyno vilniaus vaizdais ir
nepamiršę kiek daug dar kartų
reikės peršokt puses kad
iki jos nueiti ir kaip keiks
jai atėjus ir žinant kad
pasiges pasigers nuo
to sniego
pasigers
ir užgriuvo
žiemos išėjimas
tarp šitiekos sienų
sapnuotas kaip išvadavimas
jie sakė ateis išlauš vartus
pasiims ir šitiek pasiimta
šitiek neduota kažkur išblaškyta
likus kevalais rankose sutrupėjusiais
musių sparneliais ir visvien priimu ir
neatsisakau nepalieku savo dievų su
pavasariu ant pečių užsikrautų sveikinkim
pabaigas prasideda pusės