Ateik ir suvalgyk trupinį duonos
Iš kraujuojančių mano delnų.
Ateik prisiglausti ir niekad neklauski,
Koks mėnuo, diena ir kiek metų prabėgo beribių.

Aš suspausiu tau galvą ir žvelgsiu nebyliai,
Bet neklausiu, kur tiek keliavai.
Tegu jūros audringos man vienai prabyla
Ir švartuojas sugrįžę laivai.

Mano kruvinos rankos iš lėto sugyja,
Pražysta ledinė širdis.
Sapnavau, kad buvai tu tik nakčiai išvykęs –
...Bet vėl šypsos išdykus lemtis...

2011-10-10