audrai praėjus
niekada nebūna tylu
nei žodžių, nei garsų
bet vis tik –
jokios tylos
ramybės, poilsio
lyg lauki iš naujo
tornado
atūžiančio
atšniokščiančio
lyg iš dangaus
nukritęs krioklys
kai niekada nelauki
audra vėl pasirodo
kai nieko nesakai
ji kalba su tavimi
kai nėra vilties –
ji atneša trupinių
kai ši audra praeina
ir vėl lauki kitos...