kvaitulys

ir blyksi įsaulyj aguonų laukas
kraujuojantis apkvaitimu
ir užkalbėjimais
o laikas tatuiruoja gėdos antspaudus

nuo – iki

nuo vasaros iki žuvų galaktikos
nuo verbenų vainiko
ligi sudegusių namų skaudėjimo

dienos iš stiklo gabalėlių
su besiblaškančiu dvilypumu
reikšmių jau nebeturi

nei ten – nei čia

/savi/užuojautoj užsiliūliavęs
Dievo(?) užuoganoj  atkutęs
vėl šyptelėt bandai
ir kabiniesi vėl  į nesvarumą
į apgaulingą aukštį – laisvės(?) demoną

sustok – ne paukštis gi!

hipnozė?
flirtavimas su beprotybe?

ir taip – ir ne

o įsaulyje blyksi
kraujuojantis apkvaitimu
aguonų laukas
Irna Labokė