Du gyvenimai
Man sakė,
kad buvau
numirusi,
kai laikas klaupės
anoj pusėj
durų.
Į nesatį
vėlavusios sirenos
vaivorykštės juoda spalva
suraišiojo
vasario vakarą
ir skaidų rytą...
Tik neregės akim
geltonoj pienių jūroj
ilgai kopiau
į paskutinį dangų,
kad kurčnebylės žodžiais
šaukčiau —
būsiu!