„Kai kur kai kas“
Maironis

Tai gardi, minkšta duonelė! Merijoj dalina!
Sukas mintys, bėga, velias... Mano kaip šeimynai?
Auga juk penki vaikeliai, baigė vidurinę...
Duona valdiška lengvutė – traukia kaip gimtinė.

Ten svajonė... Tokios vietos... Dirbti net nereikia.
Vien tą laiką atsėdėti – darbas tingiai vaikos...
Skuba Kazius pas Stasiuką, frakcijos vadovą,
Trinas, stengias įsisukti, grumiasi už lovį.

Jo vaikai net sugalvojo naują “biznio planą“ –
Šitiek metų trynė suolus, o dyki vis ganos.
Gabūs jie, juk viską moka! Mokslų net nereikia!
Ūky dirbt neapsimoka – tokį darbą peikia.

Šitos įmonės juk savos! Pinigus skaičiuoja...
“ Kad taip laimę pasigavus...Kaip įkelti koją?
“ Kauno vandenys “ vilioja, naujas tas etatas...
Daug “draugų“ dar pretenduoja! Ir Kaziukui – “ matas“!

Ką darysi. Reik ieškoti valdiškos duonelės.
Partiją pašantažuoti... Savo markę kelia!
Viskas dėl gardėsio balto... Sąžinė nudilus.
Nieks nematė, nieks nežino, tyla dengia tylą.