Aš žiūrėjau, kaip juda šešėliai
Po kojom ir virš mano akių.
Žiūrėjau į debesis per audrą išėjus.
Jaučiau vėją. Atrodo, ir dabar siekiu

To, ko negaliu pasiekti,
O pasiekus tai sutirpsta tarp pirštų.
Galėčiau tučtuojau pabėgti,
Bet pabėgus viso to nepamiršiu.

Aš nežinau, kas aš esu.
Nežinau, kur einu ir ko noriu.
Atrodo, tarp visų lygiaverčių tiesų
Nerasiu kelio į rytojų.