Žinau, kad vyro ašara nudžius.
Širdy užgis dar vienas randas.
Aš tik rašau,
Tai senos tėvo eilės rauda.

Ar tuo keliu eini?
Kieno tu suvedžiota?
Jaunystės grožiu
Savo gal giries?
Buvai jau kartą tu žieduota.
Ar motina
Dviejų vaikų jauties?

Tu išėjai
Ir išnešei mums laimę.
Atgal sugrįžti
Kelias neplatus.
Tik kas paguos?
Ir kokia kaina?
Priverst pamiršt nebegali širdies.

Atleisk, sudrėko laiškas,
Rytoj iš naujo parašysiu.
Įdėsiu žiedelį nuo obels
Iš mūsų sodžiaus, Mama.