Tik nesakyk,
kad jau žiema ateina.
Ledu pavirto
deganti širdis.
Likimui nevalia
nutraukti dainą,
kada joje
ir meilė, ir viltis.
Dar nebaigta
drobė kamputy laukia,
Neišsakytų posmų
dar šimtai.
Išmeski neviltį
kaip purvo saują,
Išplaudamas
vandens srove giliai.
Sugersiu tavo ašaras
kaip lietų,
O skausmą
aš paslėpsiu savyje,
Kad dar ilgai ilgai
šviesa spindėtų,
neblėstų laimė
tavo akyse.