grįžtam horizonto
pėdų dangumi
ir rasota žole
nuo mūsų nuogumo
tirpsta vaškas

ir bitės surenka
medų
iš saulės geltonio
į varvantį šaukštą

geriam kvėpavimus
pasilenkę nuo tilto
turėklų

vaduojamės savimi
iš lizdų

- - - - - - - - - - - -

kregždės prineša
molio žiedadulkių
ir aistros
prabudusiai vasarai