Ruduo. Bliuzas
Aš laisvas, pavargęs žmogus,
Išsekintas saulės ir vėjo.
Dangus toks niūrus – Ruduo
Pirma laiko atėjo.
Aš noriu pasveikint visus,
Aplankiusius žydintį sodą,
Nes sodas negrįžtamai žus,
Ir aš ieškau žmogaus, kuris
Viską pajus ir užmirš.
Dabarty ar kadais
Gęstančios žvakės šviesoj,
Vystančio sodo gelmėj,
Mane pamatys...
Aš laisvas, pavargęs žmogus.