Kai tu ieškai kažko, kas užpildytų tylą,
Niekad nemanai, kad išgirsti neteks.
Kinta ašaros ir juokas, prisiminimai dyla,
Tik ryžtas nekinta lyg būtų iš akmens.

Saugų prieglobstį palieka garsas —
Neaišku, kuo tai baigsis smegenims.
Žmonės eina, praeina, įkyriai duris varsto
Tarsi nusikaltusį romėną vinimis.

Žiojėja prarajos ir žaizdos,
Bet visi sako, kad viskas gerai.
Ir akis žeidžia vaizdas.
Pulsuoja sidabriniai vakarai.