Kur per tokią rasą basa.
Visada sakai, kad nešalta.
Nepakando žiedų dar šalna,
Laimingi, kad žydi ir skrenda.

Žinau, nuo jaunystės pripratus
Pirma sodą ir kiemą apeit.
Kudliui — kaulą, paršeliui — žolės,
Po sena obelim pasėdėt.

Eik, ar tave perkalbėsi.
Tiktai skarą prašau užsimesti.
Iš toli aš geriau įžiūrėsiu,
Obelėle tu mano balta.