Nebespėju, žinau, nepalauksi.
Nebebus taip, kaip buvo anksčiau.
Tu į dešinę ratą pradėdavai,
Aš į kairę pirmą vagą verčiau.

Taip ir bėgom savo ratais į vakarą.
Tu už nuosavo šilo — namo.
Aš pataisęs bėriui pasagą —
Dalgio plakt, kad nereiktų rytoj.

O ryte, kaip malda Tėve mūsų
Savo įprastą ratą suki,
Aš į kairę sumušu pradalgį,
Ir laimingi dienos vidury.

Nebespėju, žinau, nepalauksi.
Nebebus taip, kaip buvo anksčiau.
Tu už nuosavo šilo jau leidies,
Aš aukščiausio malonės prašau.