Tai ne aš — tai tik baltos alyvos
Žiedų kekėse pilnatį skleidžia,
O pavasaris jaunas — toks gyvas —
Ligi sielos gelmių nusileidžia.

Vyšnios, obelys kvepia namais
Net už keleto tūkstančių mylių.
Išlauktais, išjaustais, mylimais —
Tais, kur žemę vaikystė pamilo.

Glosto saulė gležnuosius lapus —
Tavo, mano pavasaris klesti.
Koks pasaulis beribis, platus,
Kiek jo daug mums dar lemta atrasti.

Tai ne aš — tai tik baltos alyvos —
Tokios tobulos, tokios nuolankios...
Skleidžia gyvastį, tekančią syvais,
Glosto žiedlapio siekiančią ranką.