„Bet duona net balta
      karti bus, mano ponai!”
            Maironis

Kyla aukštos pilys, kyla
Prie jūružių, ežerų.
Tėvas jau prakišo bylą,
Vaikas draskosi už du.

Kalto niekas nesuranda,
Nes visi savaip kalti.
Karalystę savo brangią
Gina kaip vilkai pikti.

Bet balta duonutė karsta,
Ir medus nebesaldus.
Kas sudės į puošnų karstą
Veltui grobiamus turtus?

Jeigu žmonės neišdrįsta
Pasakyti, koks esi,
Dievas baudžia. Godulystę
Lydi atgaila sunki.