Vėjų plaktas ir bartas,
Lietaus upėse praustas
Lauko medis, tik beržas —
Išdidus, nepalaužtas.

Baltas baltas kamienas
Rankoms šiltas ir geras.
Supranti — nesi vienas,
Jis kaip brolis, toks savas.

Nėra žodžių — nereikia,
Įsisupsiu į tylą,
Tegul mintys bus skaidrios,
Prie viršūnės lai kyla.

Supas lapai kaip paukščiai
Ant šakelių plonų,
Žvelgt į žemę iš aukšto
Jiems truputį baugu.

Pastovėsiu, pabūsiu
Minutėlę tarp jų.
Gal suprasiu, pajusiu
Tylią godą beržų.