maudos žemė
krintančiuos žieduos
vėl kažkas kažką ramiai išduos
apkabink dar
kol delnai šilti
mes tur būt dėl nieko nekalti

nebūties nuogumas
toks ramus
,,tėve mūsų" juk dar ne už mus
dar duonelė
dėkui nekarti
žodžiai ne visi dar ištarti

neša mus srovė
sparti greita
dar pabūk dar pasėdėk greta
ir paslėpkim
ašarą žieduos
žemė mūsų niekad neišduos