Priešmirtinis raštelis

Jis išdavė mane.
Jis niekada manęs nemylėjo.
Aš vėl mačiau jį sapne,
Kai žiūrėjau, kaip plaukia gėlės.

Jis manęs atsisakė.
Aš jam buvau tik žaislas.
Mačiau, kokios paklaikusios jo akys.
Man jo mylėt neleista.

Aš mačiau kraują ant jo rankų,
Nors jos buvo baltos kaip popierius.
Girdėjau, kaip varnos krankia,
Sukdamos ratus virš gluosnių.

Jis mane atstūmė.
Ką gi, aš jam neraikalinga.
Kraujas laša ant pakrantės krūmų.
O dangau, būk man gailestingas.
Soledada