tuose pačiuose rėmuose, tik vaizdas kinta
pečių odą
storina įbrėžimais
dūžtančių sienų muzika
galvai bumbsint
ne vietoj ir ne laiku
išminties kupra auga
sakai, kartojamės...
šelmio žiežirbos akyse
pakylėtuose lūpų kampučiuose
tave rėmina vaikas
klevas