Gyvybės lašelis
Jis — tik mažas gyvybės lašelis,
Pasipuošęs laukų spalvomis,
Ankstų rytą prigludo prie žemės,
Aptaškytas nakties rasomis.
Truputėlį vėliau, įdienojus,
Gal pakils ant gležnučių sparnų,
Kad nuskristų, kur gėlės vilioja
Už bet ką saldesniu nektaru.
Gamtos įvairovė beribė —
Nesuprast man plaštakės dalios,
Tokia pat, kaip ir mano gyvybė,
Tiktai laikas gyventi — kitoks.
Blaškos mažas pavargęs drugelis —
Jam padėti mažai kuo galiu,
Tik pakelti nuo purvino kelio
Ir nunešti arčiau prie žiedų.