Tas nelaimingas rytas,
anksti atsibudus,
laukė jau prie durų.
Įleist ar ne?
Susimąstau.
Taip ilgesingai urzgia
už tų sienų mūro.
Išsigandau.
Jau gal geriau
dienos palaukt,
juk neprašytas įsibrauti nori.
O aš vėl vakaro ilgiuos...
Urzgimas ten,
už durų, liovės.
Kas bus dabar?
Be ryto dieną
imu garsiai šaukt.