Sninga sodai žiedlapiais baltais,
bėga dienos pėdsakais šiltais,
nubanguoja skaudžiai nejučia
nesulaikoma tėkme sparčia.

Ir padangės mėlis toks švarus,
debesėlio aitvaras purus —
nesudrumsk, prašau tave, meldžiu,
grožio to neatsargiu žodžiu.

Džiaugsmo taip akimirkų mažai —
rūpestingai puošiasi beržai
iškilminga, šventine toga,
tiktai siela amžinai nuoga...