Gerbiameji,
Mums liko
Ne daug
Pinigų. Svetimų.

O tekėjo...
Kaip upė — nors plauk.
Ir taip —
Kažkodėl be krantų.

Įbridusius griebė
Už pažastų,
Nedrįstančius
Traukė už kojų.

Tekėjo pinigai
Nemuno kraštu.
Laiveliais sielas
Į tėkmę su nusisukimu...

Naikinosi tauta.
Turtu.
Tolerantiškas pasaulis rėkė
„Be tabu!“