Tave tik vienintelę iškeičiu
Į niekad negyjančius sopulius.
Tiktai nesakyk, kad neiškenčiau –
Tiesiog nebuvau niekad tobulas.

Užgimstame nuodėmėm įsčiose –
Juk Ieva – tikroji mūs motina.
Prikaltas prie kryžiaus aš ryžčiausi
Ne Dievo maldauti, o gluodeno.

Erškėčių vainiką susipinu,
Bet angelo atskrendant netikiu.
Veikiau jau atšliaužiantį slibiną,
Nes tu – ta tikroji eretikė.