Aš dar pabūsiu su jumis...
su tais,
kurie norėjot
su manim pabūti —
skaitau pilnėjančiam danguj
išsėtas svetimas mintis

(atleisk, nežinomasis)

ir nerandu tiesos
nė lašo, nė trupučio...
kieno šie žodžiai
ir kieno malda —
į smilkinius - - -
pro rūką, blausą, vėsą...

aš dar pabūsiu su jumis,
tik nežinia —
kiek dar ilgai lyg kryžių
nešiu abejonę kėslią

... nukrito dar viena žvaigždė —

bet jūs norėjot...

pilnėjančio mėnulio riekele
pasotinsiu išalkusius drąsos
ant kryžiaus
su manim pabūti.