Giedra. Panamėj skalbinių margos burės
Pažymi kruizą siauroj akvatorijoj.
Šuva, tarpe letenų snukį nudūręs,
Per miegą žygius savo nesamus porina.

Jo ėdalą tuokart apspitusios vištos
Be baimės lyg savo ramiai degustuoja.
Karšinčius — ne sargas, charakteris minkštas —
Nekramto prieš snukį šmėžuojančių kojų.

Koks savas kaitroj užusnūdęs vidudienis
Ir koks iki dulkės pažįstamas kiemas!
Ant pulso ritmingo vos delną užudedi,
Dėkoji likimui, kad būti čia lėmė.

Keliaujantys vėjai nesukelia ilgesio,
Nes mintys, jausmai ir darbai čia įaugo.
Klumpi į takažoles graudulio tildomas
Prie šuns, kuris vištoje įžvelgė draugę.