Leidžiasi saulė,
maudosi jūroj,
žėrinčios bangos
migdo krantus.
Smaragdo akys
smalsiai sužiuro —
gaudo undinė
saulės šypsnius.

Taškosi jūroj,
spindulius pina,
neria gelmėn.
Vandenų apsupty
suradus kriauklę
perlais dabinas.
Ir tyliai klauso —
ką ši pasakys.

Galbūt išbūrė
laimę krantinėj,
laukiantį žveją
sidabro tinklu...
Miega undinė
spindinčiuos rūmuos,
pasaką baltą
užklojus sapnu.