Ramybę išsupęs pagoniškas vakaras
uždegė ugnį Valpurgijos nakčiai.
Pasiklydus basa atskiruolių aistra
burtažodžių taurėj skandino vienatvę...

Veidus prausėm rasa visą tūkstantį metų,
gėrėm raganų vyną diemedžio lapuos.
Pranašų pinigais ne gegutės kukavo -
suokė vėjai ugnim ritualų ir magų.

Aukščiausiam kalne liepsnojusią naktį,
paaukojom dievams atskiruolių vienatvę.
Aguonų akimis sužydėjusią aušrą
susėmėm rieškučiom pagoniškam aukurui.