Laimės daug nereikia — tik balto vyšnios žiedo
Ir žydro žydro rytmečio dangaus,
Mažo paukštelio, skardžią giesmę giedančio
Vardan nutilusio akimirkai žmogaus.

Ką bekalbėt, kai visos kalbos tuščios
Ir žodžiai tik pilki — gyvybės atspindys
Prieš tai, ką gimdo šaltos žemės įsčios,
Kada pavasaris jau beldžia į duris.

Laimės daug nereikia, tik dar vienos minutės,
Tik dar vienos dienos — šviesios šviesios,
Kai šitaip vėlei gera mažam sodely būti
Prie motinėlės vyšnios, anksti pražydusios.