Kai saksofono muzika užliejai tu,
Rinkau melodijos spalvas ir grožį,
Ir netikėjau — mintys taip toli nuves...

Sugrįžusi prie būto laiko ašmenų,
Suspaudžiau rankoje dygliuotą rožę —
Kas blėso taip ilgai, nejau dar neužges?